63-ia diena

Tai štai kiek laiko praėjo nuo mano atvažiavimo į naują šalį. Taip, vis dar nauja ji man, tiesa, nebe tiek šviežia kaip pirmomis dienomis. Daug visko, beprotiškai daug, įvyko. Kartais atrodo, kad įvyks smegenų perkrova, jei pabandyčiau atsimint viską. Lietuvoj tiek neįvyksta per metus. Tiksliau, neįvykdavo. Aišku, gimtinėj tėvynėj pragyvenus dvidešimt su trupučiu metų, daugiau įvykt ir negali.
Gyvenimas sukasi pagrinde aplink darbą. Jau sukaupiau neblogą patirtį: dirbau tulpių fermoj, porą dienų ant stogo, griovimo darbai viduje, tada stogo konstrukcijų, gaisro sienos statymas, lengvas enterprise - šiek tiek suolų dažymo, piktžolių ravėjimo, žolytės pjovimo (beje, pjoviau su žoliapjove ir niūniavau "pjoviau šieną, per visą dieną"). O pirmadienį grįžtu į statybas, greičiausiai lubas darysiu.
Aišku, labai svarbi dalis yra mano grupiokai. Nauji draugai ir nauja šeima. Viskas labai puiku su jais, tačiau dar nieko labai artimo nėr. Artimiausias, manau, vengras toks Hunor ir lietuvė Rūta. Su Hunoru labai daug bendraujam vystydami rimtas temas, bet dažniau stumiam viens ant kito. Dar keista tai, kad labai daug panašumų turim. O Rūta šiaip yr nesveika. Bet, gal skamba čia viskas artimai, bet taip nėr. Jaučias dar tas toks trynimasis, nesupranti kas ir kaip. Beje, du grupiokai pagėrė alučio, tai dabar yra diskvalifikuoti nuo taupymo periodo, tai gal grįš, o gal ir ne.
O dabar tai sėdžiu pas Do&To ir rašau šitą blogą. Ir baigiu.