Nihau!

Kinija. Rasau po mazdaug 10 dienu nuo atvykimo i sia sali.
Po sunkiai praeitos sienos, ar gal geriau sakyti ilgo laukimo, prasivere stiklines durys ir pasitiko mus burys ciauskanciu moteru. norejo issikeisti Kip'sus, tiksliau yuan'us i kip'sus. nedaviau, nes neturejau ka, ar tai, ka turejau buvo suvenyrai ir neverti keitimo. Beje, kas sake, kad neimanoma kipsu ne laose issikeist?:) Formaliai tai jau buvo Laoso uzsienis.
Pirmas sustojimas kazkur ir pusvalandis maistui. Sesiese sovem i pirma pasitaikiusi restorana, kur gavom nuostabaus maisto, nuostabiausio nuo per visus praejusius tris menesius, plious su normalia kaina. Ir zalia arbata. Kaip issirinkom ko norejom? O gi baksnodamos i A4 dydzio lapo apacia,kur po angliska antraste "for our foreign guests" puikavosi keturios eilutes israitytos lotyniskom raidem (tuo tarpu visa kita mirguliavo hieroglifais, isskyrus skaicius). susimetem, kiek sugebejom, maisto bambukinemis lazdelemis (as pusiau rankom, pusiau lazdom kabliavau), gavom soka, kai radom vistos galva, patiekale 'rice and chicken', susimokejom juokinga suma (gerai nepamenu, bet apie 20-30 yuanuz 6) ir grizom i savo transporto priemone, kuria judejom tolyn.
Tolyn,kur sustojus siek tiek ilgiau, laukti savo prabangaus 'sleeper class bus'. kadangi didziausia patirtis pirmiausia pasieke per maista, stai jums dar viena istorija: medinis pintas apvalus stalas, su paruostais indais - saukstas,lazdeles, lekste, dubenelis, 'puodelis'arbatai (mano akimis ziurint mazesnis uz jau minetaji dubuo), stikline. viskas supakuota i plastika. Valgymo kultura - 'viskas bendra'. t.y. uzsisakai ko noretum, bet atnesa pakankamai didele lekste,vienam asmeniui ryskiai per daug esme, kad pasiimi i savo inda tai, ko nori. Zodziu, dalinies. sunkiau, jei skoniai totaliai skirias.
autike labai megavausi savo lova. kai pajudejom buvo jau suteme. vaziavom per dideli miesta su sviesom atsispindinciom ant upes vandens. buvo giedra naktis, tad as filmavau zvaigzdeta dangu. butu puiku tureti stiklines lubas miegamajame.:)
Isauso puikus sauletas, bet saltas, rytas. Mes Kuming. Kol visi galvojam, kad esam Yuxi, Michael sako, kad esam ne toj stoty. Kiek veliau paaiskejo, kad musu miesta, kuriame turejom islipti, pravaziavom pries pora valandu. Kadangi tai nebuvo musu kalte, o vairuotojo, kuris nepastebejo, kad 20 zmoniu neislipo is autobuso, greitai gavom kita, uz kuri nemokejom ir kuris nugabeno mus su manta i musu tiksla - Yuxi.
As gan ilga laika buvau panikoj, nes galvojau, kad cia bus salta, kaip Dharamshaloj ir sukau plana kaip reiks isgyvent. Pakites klimatas ir nuovargis (nors miegojau visa kelia kaip kudikis, galejau nuluzt 'cia ir dabar', tad ir miego troskimas pastiprino ispudi, kad 'salta'). Atvykus i viesbuti kiek atkutau - karstas puodas zalios arbatos, besildanti saule per langa ir zinia, kad yra karstas vanduo ir vonia, praskaidrino mano uzsalusia minti. Nors ir trauke prie zemes, bet isvariau i vieta, pavadinimu "hot springs". Isivaizdavau kazka egzotisko ir nusivyliau radus paprasta baseina ir salia jo keleta mazu, kur telpa apie 10 zmoniu. bet paskui patiko. tuose mazuose baseinukuose buvo karstas vanduo ateinantis is zemes gelmiu su visokiais mineralais - ale sveika. tai pasikaitinus pora kartu tame, pagrinde turskiaus dideliam baseine. ten nei per karsta, nei per salta, pats tas buvo. taip pat 'pasimegavau' vietine gerybe - zirniu ledais: isoreje smulkiai trinti zirniai su metom, viduje,kiek stambiau trinti zirniai, maisyti su spanguoliu uogiene. zodziu valgai saldyta saldzia zirniu kose. pabandyt verta, bet ne daugiau.
Vakare - "D.I. welcome party for DNS". Tikejaus isvysti zmones panasius i Indijos DI. bet sutikau visiskai kitokius - suprantancius ka ir kodel ir kaip daro, kalbancius angliskai ir turincius interesa i visus,ne tik i moteriskaja gimine. Toliau, kitomis dienomis buvo musu grupes susitikimai, aptarimai ir t.t., tas truko keleta dienu ir tada pradejom projektus su vaikais. As buvau "Eglish Club", darem ten visokius zaidimus, diskutavom ivairiom temom. Kas dziugino labiausiai, kad po keleto dienu bendravimo dauguma vaiku 'persilauze' ir pradejo kalbet angliskai, nes kinijoj jie to nesimoko, nes ner kas moko, tuo tarpu gramatikos zinio geros, zodynas platus.
Siuo metu randuos 'kaime' Anyue. kinijos mastais tai kaimas, bet apskritai tai nepanasu, tad labai smarkiai teko nusivilt siandien. nes musu uzduotis kaip ir pagyvent kaime, o cia pardes, kavines ir t.t. smoke. na bus matyt kaip seksis toliau. beje, kaip pastebejot, sugebejau prisijungt prie savo blogo cia, kinijoj. jis, kaip ir fb uzblokuotas. ir visai nepastebejau, kad nieko jus apie bangladesa, laosa ir tailanda nezinot! laikas labai greit prabego.
siam kartui tiek ziniu!

pirmas nelaiskas is indijos.special edition only for you:D

Vienas is Himalaju stukso mano busto pasonej. rytais uzstoja man saule ir as vis manau, kad dar nelaikas keltis. Saltis smelkias pro visus plysius, bet as esu ivaldzius miegojimo sistema-sulendu i miegmaisi visa, taip per nakti savo kvepavimu palaikau miegama siluma. mano sugulovai - maiklas ir louise. be ju butu liudniau.
indija mane megsta, turiu jos gyventoju net savo skrandy, bet, zinoma, jiems ten ne vieta, tad tibetietiska gydytoja priskyre man antibiotiku dieta 10ciai dienu. antibiotikai ir vaisiai, ypac bananai. tai tokia yra dabartis. ir taip viskas atrodys iki kuciu isvakariu. tiesa, nusimato keliavimas ir nakvojimas kalnuose, tikruose kalnuose, kazkokioj trobelej. bet apie tai, kai jau ivyks ir greiciausiai is bangladeso parasysiu.
o kaip as cia atsiduriau? i sita uzsalusi pragara?
paskutine diena Dheli praleidom su Hunoru vienam is lusnynu - rytine programa. Railway Colony - kur gyvena tie, kurie dirba traukiniu stoty. zinoma, ne visi, zinoma, juodadarbiai, uzdirbantys ne daugiau kaip 15 000 rupiju (apie 750lt). pasukam is pagrindines dulketos, triuksmingos, musem ir rikshom aplipusios gatves. atsiduriam tylos ir ramybes oazej, nors as jauciuos tarsi brauciaus i kieno nors miegamaji. tuscia. tik spalvotai dazyti plytiniai krypteleje namukai rikiuojas eileje saules atokaitoje. prie vieno ju sedi sena moteris, kazka dirba. paejus toliau randam dvi mokytojas, kaip veliau paaiskeja viena ju dirba NVO (nevyriausybinej org.), kuri rupinasi lusnynu, gatviu vaikais. mums atejus pamoka baigiasi, nes demesys nukreiptas i mus: atsiduriam rato centre mazu, apsisnarglejusiu, riebaluotais plaukais ir didelem rudom akim 'lusnynuku'. mokytojos iseina, mes liekam.
po keleto valandu pasnekesio su keletu is vietoj gyvenanciu studentu, as uzsimanau issidrebt parke ant zoles su puodu kavos - stengiuos megautis tokiais europietiskais malonumais, kol zinau, kad galiu gaut. po kamstyje praleisto pusvalandzio mes priesais KFC ( o taip, monce, taip;) ), nusiperkam ko norim ir lendam i pozemine pereje, nes kitaip cia butu savizudybe eiti per tokia sankryza (beje, eismas cia ziaurus ir niekam neidomu pestieji, tad eini bosnisku/turkisku/marokietisku stilium per gatve). islendam is labirinto ir neriam i zmoniu jura, susedusia ant nutryptos zoles. as iseinu i sokolado medziokle, kol hunoras kerta savo chicken wrap. griztu ir randu ji su jau i eile pristojusiu ivairaus plauko pinigu medziotoju: ausu valytoju, batu poliruotojo, valkataujancios septynmetes ir dvieju shunu, besitaikanciu i maista. kazkaip atsikratom 'sveciu' ir suvokiam, kad pasimegauti ramybe turim gal desimt minuciu.
po keleto valandu mes 6 ir dar 4 p.korejieciai, baladojames po visa delhi paskui musu 'gida', atsakinga uz musu nutransportavima i autobuso isvykimo vieta. pakeitus gal tris vietas, po dvieju valandu velavimo, mes jau autobuse. bet cia indija ir cia tokia tvarka, tad ironiskom sypsenom susedam autobuse ir jau po keleto valandu smingam 14val kelionei.
autobuse salta. is jo islipus dar salciau. issipakuoju miegmaisi ir susipakuoju save i ji. tikiuosi, kad ta velniava greit baigsis......


bet tada dar nezinojau, kad musu kambariuos ner radiatoriu ir niekas cia nesupranta, kad mum salta.



Su artejanciom sventem, mielieji.

linkejimai is new delhi:)

cia siaure ir cia naktimis salta ( na tas saltis matuojamas ilgu rankovu reikme). bet kad ir kaip ten bebutu as sugebejau persisaldyt ir smarkiai. is pradziu kazkaip pasigavau gerkles skausma, bet galvoju dzin cia. ir vistiek maudziaus po saltu dusu (nes, kaip zinia, kitokio cia ner). tai vakar nakti jau pradejau jaust, kad ner gerai, bet ryte dar ejau i lusnynus (cia nauja tyrimu tema), bet gerai, kad esam keturiese:as, annica (mano mokytoja), Liena (latve) ir Hunor (vengras). bet po keliu valandu pradejau jaust, kad neber jegu man vaiksciot, tai grizau i hoteli. ir labai laiku isejau, nes sunkiai parejau jau ir paskui jau labai blogai buvo. nezinau kiek, bet turejau temperaturos tikrai. tai prasikankinau visa diena. bet manim gerai rupinos, tai siandien jau geriau jauciuos, nebeturiu temperaturos, bet silpna yra. tai nevariau kartu su jais, nes jie vare toli, uz miesto, o as dideliems atstumams dar nepajegi. ir labai gaila del to!!!! o dieve mano, tie lusnynai tooookie idomus! tai va zodziu, nepasiseke man.siaip tai kai paskutini karta rasiau, tai tada su andrea varem i musu travel group susitikima. bet pavelavom 24val:D tai visi susiparine buvo kur dingom, o mes siuntem jiem sms, bet gavo tik pirma, kur dar sakem kad veluosim kelias val, o kai jau zinojom, kad neaisku kada atvarysim, tai to sms negavo. o pavelavom, nes labai autobusu nebuvo ir paskui dar uzstrigom del demonstraciju kelyje. tai 100km vaziavom 5val. na o siaip tai nieko per daug ner papasakot, nes turejom susitikima kelias dienas, kur kaip visada pristatem ka darem, tada planavom kita kelione ir skirstemes i grupes, o paskui keliavom. mano kelione si kart i New Delhi uztruko apie 30val traukiniu...o pirmadieni isvaziuosim i Dharamshala, i Himalajus:)tai tiek ziniu siam kartui, iki:*

ir vel...

Laba laba,
sveika as, neima manes ligos:)
galvoju dabar, ka cia papasakojus. zinai, jau esu menesi cia, pietuose, tai niekas per daug nebestebina, tai atrodo, kad ner ka pasakot. nors is tikro tai tikrai yra,tik reik galvoj gerai pakapstyt. na apie nudienos aktualijas. Atvaziavau as ir Andrea i toki miesteli pavadinimu Madanapalle. cia apsistoje esam nuo sestadienio. sestadieni praleidom beveik visa miegodamos, nes pries tai ilgai labai vaziavom autobusais, kokia gera para. tai buvom nusilese (beje, autobusai cia tai tikrai ne eurolines, kur gali normaliai miegot ir pan. ir tai buni pavarges-cia zmoniu milijonai diena nakti, vaziuoja belekaip visi, pypina irgi visi, nes taip informuoja, kad 'atvaziuoju', praktiskai nieko daugiau is signalu nenaudoja, net pvz posukiu nerodo, kartais tik ranka iskisa). musu apsistojimo tikslas - alternatyvaus svietimo mokykla, esanti uz 16km. tai sekmadieni prasitrynem cia vietoj. tas trynimasis atrode taip: pirmiausia reik susirast maisto. kadangi as i ju vietini maista jau nebegaliu ziuret, nes: labai skurdus pasirinkimas: cepatis, parota-tokie ale blynai, kuo sudetis skirias nezinau, skirias tik forma siek tiek ir parota mazesni blynukai, o cepatis, tai kaip lietinis, tada dosa-pagamintas blynas is ryziu miltu ir ryziai. dar kartais buna tokie 'balionai', tai neatsimenu kaip indiskai, bet tokia tesla virta riebaluose ir kai verda tai ji issipucia ir kaip balionas atrodo. prie viso to 'gerio' atnesa ivairiu prieskoniniu padazu, kurie yra tikrai nezmoniskai astrus. jei valgai geresniam 'restorane', tai pasitaiko daugiau darzoviu ir buna jie tirstesni, bet jei paciam lieviausiam, tai buna vanduo su prieskoniais (kaip mano vienas grupiokas issireiske:"spicy water"). tai va. kartais dar pasitaiko,kad galima aptikt vistienos ar jautienos, bet to labai gerai reik paieskot, nes jie visi labai vegetarai. arbata: uzverda piena ir ji pila per juodos arbatos arbatzoles, kartais maisytas su imbieru. pateikia mazose stiklinese arba metalinese stiklinese (tokios vos didesnes nei 'cierkos'). siaip bandziau viena syki be pieno ir cukraus paragaut, tai ziauriai neskanu, neimanoma gert. ok, tai griztam dabar i sekmadieni, kai mes isejom maisto ieskot. man rodos vistiek nuejom kazka is ju vietinio pavalgyt. tada prisipirkom vaisiu: pora granatu, mandariniu, obuoliu ir bananu. pavyzdziui kainos tokios: kilogramas mandariniu kainuoja apie 2lt, kilogramas vynuogiu 3lt. obuoliai brangesni, bet nezinau tiksliai kiek. dazniausiai sumoku apie 7lt (uz pavyzdziui tiek,kiek jau rasiau, kad pirkom). o siaip tai pradejau valgyt vien vaisius,nes atsibodo juodai ju maistas ir sausainiai ir viska jau isbandziau. tai jau nebe vegetare bet vegane visiska patapau. bet jei aptinkam kokia rimtesne veita, tai gaunam biski vistienos kokios su ryziais ar makaronais - noodles. tai va, siaip ta sekmadieni prasitrynem viesbuty, nes darem 'namu darbus' rasem tokius kaip rasinelius apie potyrius indijoj, paskui siuntem juos mokytojam, grupei ir antrakursiam, kurie yra mums paskirti skaityt ir komentuot tuos rasinius.
pirmadieni vaziavom i ta mokykla. ten paskyrem susitikima antradieniui ir treciadieniui su ivairiais direktoriais: viena su 'rural education center', kita su 'rishi valley school'. dar siek tiek pasitrynem vietoj ir varem atgal i savo 'namus'. antradieni, t.y. vakar, aplankem REC (rural education center). snekejom su to centro direktore, pagrinde apie ju projekta river, tada aplankem viena is ju satelitiniu mokyklu. va, galiu papasakot apie ta mokykla. patekom i pirmoku klase. klase suskirstyta i keturias dalis, kur mokiniai mokosi pagal savo lygi. vieni su mokytoja, kiti visai be mokytojos. rode tokius lapus, kur kai kiekvienas uzpildo ta pakopa, pereina i kita. mokytoja padeda tiems, kurie dirba leciau. aisku, pirmoku visai vienu nepalieka savarankiskam mokymuisi, bet ugdo savarankiska mokymasi. tai cia trumpai. o siandien buvom kitoj mokykloj (beje, tos mokyklos buvo ikurtos vieno filosofo Krishnamurti ir dabar vadovaujasi jo mokymo principais ir bendradarbiauja viena su kita). tai ten mokosi vaikai is visos indijos. kad i ja patektu turi praeiti atranka. bet pats principas labai primine Tvinda, tik kad cia moksleiviai, ne studentai. nezinau, jei idomu, tai parasyk, papasakot placiau galiu apie visa ta reikala. tai va, tai cia buvo musu 'tyrimas'. ryt vaziuojam siauryn, turim iki penktadienio penktos valandos nuvaziuot 1000km, ten susitinkam su savo grupe tyrimu aptarimams ir planavimams kitiems. beje, pasieksim dar tik centrine indija.
kazkaip issisemiau jau:) paklausk kas domina.
dabar iki ir geros artejanciu svenciu nuotaikos:*

vel, laiskas mamai

(matau cia raso lapkricio 24, o as rasyciau liepos. labai sunku suvokt, kad jus, mielieji, ruosiates kaledom)


Labas, kaip gyvenat? atsiprasau, kad tik dabar siunciu kazkokia zinia. Esam dabar Keraloj - turtingiausioj Indijos valstijoj (pries tai buvom Tamil Nadu, gali paziuret google maps:) ). Mano telefonas is pradziu negaude rysio visai cia, o kai issikrove, tai su visam, neiseina pakraut jo, visai neisijungia. Tai busiu be rysio nuo siol, greiciausiai. Turejom savaite tyrimams, buvom jau nebe didelej grupej, bet mazose grupese, dazniausiai porose. As buvau su lenku Piotr. Mes tranzavom nuo vieno kranto iki kito. Tikslas buvo sutikt kuo daugiau zmoniu ir surinkt istorijas is ju. Labai patiko, nes Piotr geras kompanjonas buvo, daug pamatem ir patyrem ir padarem 2000km. Nuvarem i pieciausia Indijos taska cape comoryan. Bet tu nesijaudink, saugu cia. Siaip tai itarima turiu, kad pradesiu popierinius laiskus rasyt, nes ner lengva prieit prie interneto, o jei lengva, tai nelabai laiko yra. tai del to taip abstrakciai rasau. Siaip tai gyvenam dabar labai grazioj vietoj, ant Arabijos juros kranto (esam pietvakarinej pusej pietu indijos, pries tai buvom pietryciuose). Beje, iki juros tikrai - kokie 50 metru. Noreciau cia nama turet:) Dabar esam visa grupe, 21 zmogus, plius dvi mokytojos ir direktore. Sia savaite turim prezentacijas, pasiruosimus naujam etapui ir jau kalbejom apie antrus metus-mokymo praktika, gavom tokias kaip ir brosiuras, kad galetume jau mastyt kur ka norim dirbt. rytoj varysim plaukt baidarem i upes ir penktadieni mano grupe vaziuoja i siaure jau - i kalnus. Siaip tai man pietuose labai patinka:) labai noriu atsiust nuotrauku, bet nenoriu uzkrest usb arba fotiko virusais, o cia, interneto kavinese, labai lengva ji gaut. bus matyt:) na tai zodziu, tiek siam kartui.iki:*

Ola amigos, kaip gyvuojat?
mes tai gerai gyvenam, niekas niekuom dar nesergam, geriam vaistus nuo malerijos ir tepames tepalais.Gyvenam kaimely, palyginus su Indija - mazam labai. Palyginus su LT mastais - sakyciau gal kaip Prienai... Pirma diena jauciausi tarsi gyventume Rumsiskiu stiliaus muziejuje. Tokie visokie namukai is molio drebtom sienom ir palmiu lapais dengtais stogais. Nors yra ir gan prabangiu, pavyzdziui musu, merginu, namas labai primena barbiska - visas rausvai dazytas. gyvenam atskirai nuo vyriskiu(turiu omeny grupiokus), mat taip cia priimta. Vos tik nusileidus Indijoje ir isejus is oro uosto laukan, pasitiko mus karstas (nors tada naktis buvo, bet temperatura apie 25C) ir tvankus oras. Isedom i autobusa ir kaip kempines sugerinejom vaizdus, garsus, kvapus ir visa kita. Verta pamineti, kad susedom gale, o ten buvo visam autobusui skirta kolonele, tai gera valanda 'klausem' filmo, kuri rode per Tv priekyje (ir kuris mums buvo maziausiai idomus, nes norejom miegot, arba ziuret per langa). Tai pasidziaugiau labai, kad filmas - indiskas, nes puse jo dainuoja ir tik puse rekia. Bet aciu visom Shivom, vairuotojas kito filmo nebeuzleido ir mes galejom pamiegot penkias valandas, po kuriu atsibastem i kaimus. Suvalgem savo menka pusryti, kazkokios vietines, vegetariskos duonos, susitranzavom (visi 12 (grupe+mokytoja)) kazkoki sunkvezimi ir uz keliolikos km jau buvom savo kaime.Ta diena paskyrem susipazindinimui su mokykla, kuri yra kaip ir musu 'baze', su ten besimokanciais DI's (cia man rodos pasakojau, kur vienu metu programa), maudynemis po saltu dusu (jau matau kaip tevelis rankom ploja, kad dukrele grudinasi:) ). As tai sakiau eisiu explorint, bet jau suvokiau paskui, kad prie zemes traukia labai ir grizau i savo barbiska nama ir smigau miegot iki vakaro. Tada pavakarieniavom ir isejom pirmam vizitui i sventykla tokia. Tai ten apeigas atlikom, gavom dievu maisto ir po taska ant kaktos.Kita diena as, Hunoras (mano grupiokas vengras), Pawan (DI is siaures indijos) ir Damu (DI is Tamil Nadu) vaziavom i Damu namus, gyvent keletui dienu. Tikslas - susipazint su Indijos kaimo zmoniu gyvenimu. Tiesa pasakius, mums su Hunoru ir Pawan labiausiai nepasiseke, nes tas Damu lievas labai buvo ir mieste gyveno. Lievas, nes pvz, griztam vakare namo, jis TV isijungia ir ziuri indiskus hip-hop klipus ir tipo jega ir mum turetu patikt. Tai mes su Hunoru eidavom savarankiskai tyrinet pasaulio. Tai zodziu tas vizitas truko tris dienas, per kurias aplankem keleta sventyklu, papludimi - Bengalijos Ilanka ir visai netycia istyrinejom vietines mokyklas. Nezinau, aplankem gal 10 ju, ivairaus pobudzio (privacias, vyriausybines, pradines, vidurines, finansuojamos Danijos ir pan.). Ta buvo idomu ir, beje, buvo viena is tyrinejamu temu musu sarase, tai mes susipazinom su ta tema savarankiskai:)Po triju dienu grizom cia i savo baze, tada prasidejo kitas, tyrinejimu etapas. As pasirinkau NVO (nevyriausybines organizacijos, ju indijoje 1mln), bet kadangi pirma diena buvo sekmadienis, niekas nedirbo, tai varem (as, hunoras ir du indai) tyrinet zveju gyvenimo. Cia ta pakrante, kurr 2004 metais cunamis prauze, tai pasakojo jie ten kiek zmoniu mire, kas statyt namus padejo ir pan. Vienas rode kad koja jam per cunkami luzo, o kita sutikom, kur per cunnami kaukole ir sonkauliai sulauzyti buvo. O kitas dvi dienas vazinejom po aplinkinius kaimus ir snekejom su tais NVO nariais. Tai zodziu, susidare toks ispudis, kad pradejo jie skirtingu tikslu, bet dabar dirba tais paciais metodais, tai uzsiima vaiku ir moteru svietimu. Po tu keliu dienu ejom i vietines mokyklas, tai pirma diena biski pamokem klasese. As buvau su latve Gita ir lenku Piotr. Patekom i 15metu mergaiciu klase. Tai pasnekejom apie EU, pazaidem zaidimu. Nelabai laiko dave mums ten, ne dauggiau kaip valanda gavosi musu uzsiemimu. O kita diena varem i 8-12 metu mokykla, darem mini sporto diena. Is pradziu tikejomes, kad ten maza mokykla, su 100vaiku, kai nuvaziavom, paaiskejo, kad skaicius 'siek tiek' didesnis - 300vaiku. Tai ka, reikejo greit persiorganizuot suplanavimus visus. Bet nieko, pavyko viskas labai puikiai, vaikam uzteko, kad mes kazka su jais darom.Tai va, o paskutines dienos, t.y. vakar - darem prezentacijas apie savo tyrinejimus ir atsisveikinimo party cia, bazej, nes siandien jau judam tolyn, t.y. i kita kranta Indijos ir i kita valstybe - Kerala. Ateinancia savaite busim kelyje, nes darysim tyrimus i ten. Nezinau kaip man pavyks prie interneto prieit, bet as siaip turiu mob isijungus visada, galit rasyt ka nors.Tai turbut tiek butu, bandziau cia tokia trumpa ivykiu apzvalgele padaryt:)IKI ir buckiai

63-ia diena

Tai štai kiek laiko praėjo nuo mano atvažiavimo į naują šalį. Taip, vis dar nauja ji man, tiesa, nebe tiek šviežia kaip pirmomis dienomis. Daug visko, beprotiškai daug, įvyko. Kartais atrodo, kad įvyks smegenų perkrova, jei pabandyčiau atsimint viską. Lietuvoj tiek neįvyksta per metus. Tiksliau, neįvykdavo. Aišku, gimtinėj tėvynėj pragyvenus dvidešimt su trupučiu metų, daugiau įvykt ir negali.
Gyvenimas sukasi pagrinde aplink darbą. Jau sukaupiau neblogą patirtį: dirbau tulpių fermoj, porą dienų ant stogo, griovimo darbai viduje, tada stogo konstrukcijų, gaisro sienos statymas, lengvas enterprise - šiek tiek suolų dažymo, piktžolių ravėjimo, žolytės pjovimo (beje, pjoviau su žoliapjove ir niūniavau "pjoviau šieną, per visą dieną"). O pirmadienį grįžtu į statybas, greičiausiai lubas darysiu.
Aišku, labai svarbi dalis yra mano grupiokai. Nauji draugai ir nauja šeima. Viskas labai puiku su jais, tačiau dar nieko labai artimo nėr. Artimiausias, manau, vengras toks Hunor ir lietuvė Rūta. Su Hunoru labai daug bendraujam vystydami rimtas temas, bet dažniau stumiam viens ant kito. Dar keista tai, kad labai daug panašumų turim. O Rūta šiaip yr nesveika. Bet, gal skamba čia viskas artimai, bet taip nėr. Jaučias dar tas toks trynimasis, nesupranti kas ir kaip. Beje, du grupiokai pagėrė alučio, tai dabar yra diskvalifikuoti nuo taupymo periodo, tai gal grįš, o gal ir ne.
O dabar tai sėdžiu pas Do&To ir rašau šitą blogą. Ir baigiu.