Vairavimo teorijos egzą. Ganėtinai didi diena. Bet aš pusiaukelėje, dar yra kur pasireikšt. Penktadienį pirmas važiavimas su instruktorium, o savaitgalį, reik tikėtis, kad tėtis jo viso nepaskirs vien spintų darymui, jamsiu šeimos ratus ir šiurpinsiu Kauną. Neikit į gatves - Mo už vairo.
<3
2009 m. vasario 25 d., trečiadienis
2009 m. vasario 23 d., pirmadienis
Truputį
Jau pasižadėjus buvau sau, kad parašysiu, šį kartą tikrai parašysiu, bet pažadas ir teliko pažadu, taip gerų trijų įrašų nėra iki šiol (ir vargiai bus, geriausiu atveju vienas, kuriame bus santrauka turėjusių būti). Po paskutiniojo penktadienio, netyčia užpilto tekila ir pastiprinto trimis shotais Funky Munkey (pasigirsiu, pastarieji buvo pastatyti islando, tad gėriau į jį ir jo šalį), vėl žvelgiu į pasaulį prašviesėjusiom akim ir mintim.
Visa tai, kas vyksta dabar, taip man yra neįkainojama. Jeigu didžioji pasaulio dalis apturėjo meilės dieną, tai aš vis dar apturiu, meilės mėnesį. Tikrai, kartais sau ironiškai pamąstau ir kokio velnio aš į tą Daniją, kai čia mane augina kaip liauną gėlelę šiltnamio sąlygom, visi myli ir ant rankų nešioja... Greičiausiai dėl to, kad svarbu ne tik imti, bet ir duoti. Dalintis.
Kažkaip jau nusisvaigau. Turbūt kylantis stresas dėl rytojaus teorijos egzo prikvietė mūzų, tad ir rašau. Ir dar Justelio nuotraukos, sukeltos iš praeito rudens. Visai buvau pamiršus tą dieną ir tą rudenį. Atsimenat, važiavom į Belgiją tada. Žiūrėjom kašę pas Cerbą ir dar mūsų Inga-dzinguliukas buvo! Dalyvavom Intro kažkokiam cs'erių suvažiavime, kepėm Justo gimtadieniui pyragą ir pas jį, man atrodo, dar likus yra pyrago forma:D ir dar tada, man rodos, tą rudenį, moncė buvo išvarius į kažkokį seminarą, taigi taip! Buvo išvarius į Ispaniją ir rašė laiškus ilgus, aš, greičiausiai, neatrašiau, kaip visada:D bet užtat labai pasiilgus buvau jos ir labai be proto laukiau sugrįžtančios... ... .................
Visa tai, kas vyksta dabar, taip man yra neįkainojama. Jeigu didžioji pasaulio dalis apturėjo meilės dieną, tai aš vis dar apturiu, meilės mėnesį. Tikrai, kartais sau ironiškai pamąstau ir kokio velnio aš į tą Daniją, kai čia mane augina kaip liauną gėlelę šiltnamio sąlygom, visi myli ir ant rankų nešioja... Greičiausiai dėl to, kad svarbu ne tik imti, bet ir duoti. Dalintis.
Kažkaip jau nusisvaigau. Turbūt kylantis stresas dėl rytojaus teorijos egzo prikvietė mūzų, tad ir rašau. Ir dar Justelio nuotraukos, sukeltos iš praeito rudens. Visai buvau pamiršus tą dieną ir tą rudenį. Atsimenat, važiavom į Belgiją tada. Žiūrėjom kašę pas Cerbą ir dar mūsų Inga-dzinguliukas buvo! Dalyvavom Intro kažkokiam cs'erių suvažiavime, kepėm Justo gimtadieniui pyragą ir pas jį, man atrodo, dar likus yra pyrago forma:D ir dar tada, man rodos, tą rudenį, moncė buvo išvarius į kažkokį seminarą, taigi taip! Buvo išvarius į Ispaniją ir rašė laiškus ilgus, aš, greičiausiai, neatrašiau, kaip visada:D bet užtat labai pasiilgus buvau jos ir labai be proto laukiau sugrįžtančios... ... .................
2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis
Pradžių pradžia.
Norėdama atitraukti paslapties šydą (daugumai), papasakosiu apie kelionę į Nyderlandus, pas visų taip išsiilgtąją Moniką.
PRIEŠISTORĖ
Kitą dieną atvarė Siga, kad tėtis patvarkytų mašiną. Visą dieną prabuvo su juo, kol aš prižiūrėjau Ainę. Vakare atvarė pas mane, papasakojo, kad tėtis klausė kaip mes čia nusprendėm varyt, ji viską papasakojo jam ir jis pasirodė nusiminęs, pasijutęs kaltas. Na, kažkoks toks. Tai sako, davai paskambink jam ir paklausk dar kart ar neleidžia varyt. Po kokių 10min pokalbio buvo nuspręsta, kad aš važiuoju.
Tada vyko viskas reaktyviniu greičiu: daiktus sumečiau i kuprinę, dar iš to nežinojimo ko reik ir kompa pasiėmiau (nors paskui gerai buvo jis, nors tikrai mažiausiai reikalingas daiktas buvo:), išsimaudžiau ir po lygiai pusvalandžio sėdėjau pas Sigą mašinoj.
O KAS BUVO TOLIAU?
Ta vakarą nuvarėm pas Sigos mamą, netoli Lazdijų. Pernakvojom ir 9val išvarėm. Keista, bet kelionė per PL neprailgo, gal dėl to, kad teko padėt Sigai - buvau GPS :) Kažkuriuo metu su Tomu suterėm, kad paimsim jį Hanovery, bet vakarop paaiškėjo, kad jo iš darbo neišleido.
Po lygiai paros buvom Sigos draugo Farzad namuose. Jis tikėjosi mūsų žyyymiai vėliau, o kai atvarėm ruošėsi į darbą. Aš pavalgiau ir smigau. Kai atsikėliau moteros jau buvo aptvarkę viengungio kiaulidę, bent jau atsirado vietos ant stalo ne tik dulkėtoms knygoms, bet ir puodeliui. VYRAI, net ir būdami vieniši nebūkit purvini, nes tikrai dar ilgai tokie būsit. Nuoširdus patarimas:)
Vakarop grįžo Farzad, aš pliurpiau su Farzad, nes atmosfera buvo kažkokia keista, tai reikėjo kažkaip kažkuo užsiimt. Pavalgėm Farzad gaminto maisto labai skanaus. Beje, jis iranietis, tai ten su visokiais prieskoniukais labai meistriškai elgtis moka. Pavydu net. Vakare su Siga ir Farzad varėm i pub'ą. OMG, va ten jau galutinai daėjo, kad NL esu ir belekaip smagu buvo. Žmonės, aplinka, atmosfera, pats pubas - viskas buvo taip olandiška, aš tikrai myliu tą šalį. Dar po kiek laiko su vienu padavėju apturėjau pokalbį, tai išsiaiškinau, kad KRIEK'o turi jie. Tai labai skaniai išgėriau jo, ypač dar kai anas nepagailėjo sirupo, tai labai saldžiai gardžiai:)
PIRMA DIENA, penktadienis. Susitinkam su Monce. Stoty darom AUW AUW AUW viena kitai, girdėjau, kaip nusižvengė kažkas praeidamas iš mūsų. Tada traukiny pokalbiai pokalbiai pokalbiai ir džiaugsmas begalinis veržėsi per kraštus. Ir dar arkliai už lango! Grįžom su dviračiu, aš sėdėjau ant bagažo, labai smagiai buvo. Vakaras, tiksliau naktis apsiribojo pakankamai ankstyvu ėjimu miegoti ir filmo HOW HIGH žiūrėjimu. Toks durnas, bet juokingas filmas, pvz bachūras prieina prie panos ir nori pakabint ją, tai lot ant jos pradeda.
ANTRA DIENA: varom į Maastrichtą, nes Moncei darbas. Aš - šopintis. Per keturias valandas sugebėjau apeit dvi gatveles pardžių, visai neilgos jos. Bet kadangi žinojau, kad turiu marias laiko, tai lindau į kiekvieną. Dar užsukau į parduotuvės tipo kioską, kaip pas mus RKIOSK, tai patyrinėjau žurnalų įvairovę: 5 skirtingi žurnalai apie arklius, jojimą ir pan., keletas apie meną - apskritai, kokie 5 skirtingi žurnalai fotografijai. Vėl keletas apie dviračius...Ir jie visi ne tai, kad trijų psl. storio. oi ne...Tokį vieną apie dviračius pavarčiau, tai nžn, manau, nėr LT tokio storio žurnalo, ten kaip knyga. Gal ten jį į kokius 3 mėn kartą leidžia, nžn. Po tų keturių val susitikom su Monce, romantiškai sėdėdamos ant upės kranto pavalgėm KFC ir WOK maisto. Ji varė dirbt, o aš, apėjus kelis ratus aplink pardes, variau į biblioteką Moncės, prie interneto. Ten nutikimukazzz toks buvo:) žodžiu, toj biblėj tokia tvarka, kad turi kortelę ir su ja į pačią biblę patenki, į spintelę daiktus pasidedi ir pan. Įeinu, pasidedu į dėžę daiktus (padėjimas vyksta taip: kortelę nsukanuoja, tada išmeta tau pasirinkt spinteles, pasirenki, automatiškai atsirakina, pasidedi, automatiškai užrakina). Įeinu į biblę, atsisėdu prie kompo. Prisimenu, kad tašėj palikau prisijungimo prie pc kodus. Grįžtu, nuskanuoju kortą, kad atrakintų, o man ant ekrano parašo kažka olandiškai dviejose vietose. Dzin, paspaudžiu belekurią, atsirakina. Nu ok, pasiėmiau aš ten viską, uždariau ir palikau. Atėjo laikas varyt pas Moncę, 21val, žmonių beveik nėr. Nueinu prie to aparato, nuskanuoju kortą ir...man ne atrakina mano spintelę, o duoda pasirinkt į kur noriu daiktus pasidėt. Nu blemba, galvoju. Susirandu angliškai. Susirandu mechaniškai savo spintelę, atsidarau, o ten nėr daiktų mano. WTF??? Nei tašės, nei kuprinės. Vėl ten visaip bandau skanuot (galvoju, gal blogai numerį spintelės atsimenu), tada išsiaiškinu, kad olandiškai buvo man pasiūlyta paspausti: 'taip, aš išeinu' ir 'ne, dar neišeinu', o aš paspaudžiau pirmąjį. Kažkas atėjo, jam pasiūlė mano spintelę ir rado mano daiktus joje. Aišku, lengviausia yra nueit prie receptionist desk ir paklaust, ar daiktų nieks neatnešė, bet nežinau ar nepradės kabinėtis, kad ne su savo korta ir gal ten negalima dalint kortų tų niekam. Ką gi, bandau skambint Moncei, pypsi telefas, rašau sms, nesiunčia. Tinklas užlūžo. Galiausiai pamatau paną, paaiškinu situaciją visą jai, nusiveda ji mane prie to receptionist desk, sušneka ten kažka olandiškai ir prižiūrėtojas paduoda daiktus mano. Wuhu. Atgaunu daiktus ir patiriu kažkoį nuotykį:) Susitinkam su Monce ir varom į CS Maastrichto kasmėnesinį tūsą. Didžiąją laiko dalį prašneku su vengru Adam ir, kaip vėliau paaiškėjo, prancūzu Paul. Iš pradžių jie sakė, kad abu vengrai yr, nu tipo paprikolinom vai vai:) bet sakau, kad Paul labai akcentas prancūziškas. Nu tai ten oo seklys morka:) Dar paskui pastūmė labai smagiai ant tokio amerikiečio. Tipo Adam jam kažką pasakojo, tas linkčioja galva (bet labai juokinga, labai ritmingai. nu reik pamatyt), kartais šypteli, tikrai atrodo, kad klausos:D Paskui Adam paklausė jo kažko, tas 'What?'. Nu žodžiu. Paskui su Monce ir dar tokiu olandu varėm tūsintis į puba tokį, pavadinimu CELEBRATION. Tas olandas tai lievas, nu boooorrriiing toks. Galvojau kaip čia reiks ištvert. Bet kažkaip dar pakenčiamai buvo. Bet jam metų daug, kokia gal 35-40, manau, tai jaučiaus kaip su tėvu kokiu. Bet pube pačiam tai dzin jau buvo, nes muzonas garsiai kala, užsiimi šokiais pokiais, tai nereik bendraut:) ir dar, kaip Moncė pasakė, nieks nesikabinėja. Ar tiksliau, mažiau kabinėjas. Tai va, išsitaškėm ir grįžom namo, tiksliau pas Martiną, pas kuri CS tūsas buvo, kokią 6val atgulėm.
TREČIA DIENA: papusryčiavom, pašnekėjom su Martinu biškį ir varėm apžiūrėt Moncės, tada dar GAL būsimo, o dabar JAU būsimo naujo kambario. Toks jis man gražus tas butas. Aišku, yra ten ką veikt, interjero prasme, bet jau vien dėl to įdomu, o dar Moncės kambarys gražus. Dar šnekėjom su pana lietuve, nors aš tai labiau snūduriavau ir namo norėjau, nes jaučiaus daužta ir smirdinti:) Grįžus į Geleen, t.y. namo, nebeatsimenu ką veikėm. Nu ten jo, maudėmės, kimarinom, valgėm, ėjom šunis vedžiot vakare..Tai turbūt tiek.
KETVIRTA DIENA: tiesą sakant, neatsimenu, bet man atrodo, kad buvo taip, jog atsibudom 12val, tada iki antros buvom lovoj ir šnekėjom, tada ėjom valgyt brunch savo, kurie jau tikrais lunch patapo, tada tvarkymą generalinį darėm. Grįžo vyras ir sakė ar you crazy? ir nusivežė į arklides ir ančių šert.
PENKTA DIENA: hm. įtariu, kad šią dieną Moncė varė į univerą, o aš kimarinau namie, nes norėjau kimarint į Geleen centrą tingėjau varyt. Vakare varėm su Monce ir Vyru pas Mylen, Moncės draugę. Dar planuose buvo varyt kur šiaip, bet paskui jau tingėjom (o ir šiaip, nžn ar būtų kas nors dirbę tada, nes beveik viskas iki 6 tik dirba).
ŠEŠTA DIENA: jei neklystu, tai šią dieną Moncė buvo darbe, o aš jai rašiau savo dienoraščio įraša apie Turkijos kalėjimą. Nu nes ten reikėjo. Tada grįžo vyras iš darbo ir pasiėmė mane į didelį shopping mall, jis savo sūnėnui dovanos ieškojo, o aš ale jam padėt turėjau:) tada sumąstėm varyt pas moncę į darbą, bet kadangi mums nuvarius jai dar buvo likę kelios valandos dirbt, tai mes įlindom į kažkokį kaboką, ten sėdėjom ir šnekėjom. Biškį stūmimas laiko toks buvo, bet ore buvo.
SEPTINTA DIENA: sex&the city diena. Varėm shopintis į Geleen, tada mynėm į kitą miestuką su dviračiu, tiksliau Moncė mynė, aš važiavau, į kiną. Kadangi važiavom 'na urą', tai iki filmo buvo gera valanda likus. Tai mes varėm naujų stanikų į wc kino matuotis, nes HEMOJ, kurioje juos pirkom, nebuvo kabinų, bet sakė galima grąžint. Tada atvarė Vyras ir varėm kino žiūrėt. Žiūrėjom REVOLUTIONARY ROAD, drama. Nžn ar LT jį jau rodo, abejoju. Bet nieko ypatingo, iš tų, kur nevemi, bet antrą kart nežiūrėtum.
AŠTUNTA DIENA: vyras vežė mane su motociklu pasivažinėt!!!! Galvojau, apvažiuosim biškį Geleen ir baigsis. Sako, kur nori varyt: Amsterdamą, Antwerpeną? Sakau, Barceloną:). Na, iki Barselonos nenuvežė, bet užtat nuvežėį tokią vietą, kur susikerta visos trys sienos: D, BE ir NL. Vežė pro visokius kaimelius, kalneliu, buvo SUPER. Nesveikai patiko. Pagalvojau, kad reik čia atsargiai, nes dar viena aistra bus, arkliams į kompaniją:) Grįžau belekaip sušalus, bet dar belenkiau laiminga. Tada varėm į Azijietišką restoraną, bet kol mes su Monce išsipuošėm, tai buvo jau daug valandų ir restoranas užsidarinėjo. Tai mes pasiėmėm maisto į namus. Ten tokį paėmėm dviem asmenim tipo. Aha, tai ten normaliai kokie 4 vyrai sočiai pavalgyt galėtų. Tada buvo kimarinimo, maudymosi, šunų vedžiojimo ir varymo tūsintis į Maastrichtą laikas. Nuvarėm į ta patį CELEBRATION, bet nebe taip smagu buvo, bent man, nes muzika lieva kažkokia buvo. Bet užtat vėl chebra vaizdų davė: barmenai užsilipo ant stalo šokt, paskui tokias panas užkėlė, paskui toks bachūras strip pradėjo šokt ant baro užsilipęs. Nu vienu žodžiu, va čia tai tūsinimasis! Bet ilgai nebuvom, gal trečią namo parvarėm.
DEVINTA DIENA: Ankstus kėlimasis ir manęs vežimas į stotį. Atsisveikinom, aš variau pas Sigą į Nijmegen, kuriame baigiu savo istoriją apie Moncės lankymą Nyderlanduose 2009-ųjų, sausį.
Nelaikiusi egzaminų išėjau akademinių atostogų. Tėvai dėl to žiauriai užsigruzino. Su tėčiu pasirėkavom mašinoj, kitą dieną jau buvo štilis. Mama - nesišnekėjo. O tai jau labai daug. Užbėgdama įvykiams už akių, pasakau - šnekėtis pradėjom man grįžus iš NL.
INTRO
Šnekėjau su Siga per skype ir ji pasakė, kad mąsto sausio gale važiuot į NL. Paklausė, gal ir aš norėčiau. Išdėsčiau aš jai visą planą apie tai, kaip mes esam sumąstę varyt pas Moncę kovo mėn. Bet tada aš pradėjau mąstyt. Visaip aš čia skaičiavau ir matavau ir padariau išvadą, kad važiuot reik su Siga. Susitariam, kad jei man nebus darbo - varau. Ką gi. Darbo kaip tik dviem savaitėm nėra. Paskambinu tėčiui, pasakyt, kad išvažiuoju į NL su Siga. [BEJE, jis viską jau žinojo nuo lapkričio mėnesio, planą apie važiavimą kovo mėn., planą važiuot su Siga.] Bet užėjo kažkokie gruzai jam, nepatenkintas buvo, kai pasakiau ir dar numetė telefono ragelį. Po kelių minučių paskambinus mama pradėjo žviegt, kad mes nesutinkam, kad tu važiuotum pas moniką, ko tau ten reik ir tu tik savo užgaidas tenkini. Na, esmė buvo ta. Man buvo toks ganėtinas šokas, nesupratau, nei ko jie abu nori iš manęs, nei ko tos isterijos kilo. Kadangi tada sėdėjau darbe, tai dar vidury pokalbio (geriau būtų tai pavadinti monologinio dialogo) su mama, numečiau ragelį, nes prasidėjo pertrauka ir žmonės plūstelėjo iš salės, norėdami kavosarbatosšokoladosalotųvynošampano, o mama nežinau ar išgirdo, kad man reikia dirbt. Taigi. Parašau Sigai ir Tomui (jis irgi planavo važiuot), kad nebevarau. Grįždama Kaunan tikėjausi sulaukti laaaabbbaaai rimto pokalbio dėl kažkokios priežasties. O spėkit ar sulaukiau. NOT. Tėtis klausė kaip sekas, o mama ką nupirkt parduotuvėj vakarienei.Kitą dieną atvarė Siga, kad tėtis patvarkytų mašiną. Visą dieną prabuvo su juo, kol aš prižiūrėjau Ainę. Vakare atvarė pas mane, papasakojo, kad tėtis klausė kaip mes čia nusprendėm varyt, ji viską papasakojo jam ir jis pasirodė nusiminęs, pasijutęs kaltas. Na, kažkoks toks. Tai sako, davai paskambink jam ir paklausk dar kart ar neleidžia varyt. Po kokių 10min pokalbio buvo nuspręsta, kad aš važiuoju.
Tada vyko viskas reaktyviniu greičiu: daiktus sumečiau i kuprinę, dar iš to nežinojimo ko reik ir kompa pasiėmiau (nors paskui gerai buvo jis, nors tikrai mažiausiai reikalingas daiktas buvo:), išsimaudžiau ir po lygiai pusvalandžio sėdėjau pas Sigą mašinoj.
O KAS BUVO TOLIAU?
Ta vakarą nuvarėm pas Sigos mamą, netoli Lazdijų. Pernakvojom ir 9val išvarėm. Keista, bet kelionė per PL neprailgo, gal dėl to, kad teko padėt Sigai - buvau GPS :) Kažkuriuo metu su Tomu suterėm, kad paimsim jį Hanovery, bet vakarop paaiškėjo, kad jo iš darbo neišleido.
Po lygiai paros buvom Sigos draugo Farzad namuose. Jis tikėjosi mūsų žyyymiai vėliau, o kai atvarėm ruošėsi į darbą. Aš pavalgiau ir smigau. Kai atsikėliau moteros jau buvo aptvarkę viengungio kiaulidę, bent jau atsirado vietos ant stalo ne tik dulkėtoms knygoms, bet ir puodeliui. VYRAI, net ir būdami vieniši nebūkit purvini, nes tikrai dar ilgai tokie būsit. Nuoširdus patarimas:)
Vakarop grįžo Farzad, aš pliurpiau su Farzad, nes atmosfera buvo kažkokia keista, tai reikėjo kažkaip kažkuo užsiimt. Pavalgėm Farzad gaminto maisto labai skanaus. Beje, jis iranietis, tai ten su visokiais prieskoniukais labai meistriškai elgtis moka. Pavydu net. Vakare su Siga ir Farzad varėm i pub'ą. OMG, va ten jau galutinai daėjo, kad NL esu ir belekaip smagu buvo. Žmonės, aplinka, atmosfera, pats pubas - viskas buvo taip olandiška, aš tikrai myliu tą šalį. Dar po kiek laiko su vienu padavėju apturėjau pokalbį, tai išsiaiškinau, kad KRIEK'o turi jie. Tai labai skaniai išgėriau jo, ypač dar kai anas nepagailėjo sirupo, tai labai saldžiai gardžiai:)
PIRMA DIENA, penktadienis. Susitinkam su Monce. Stoty darom AUW AUW AUW viena kitai, girdėjau, kaip nusižvengė kažkas praeidamas iš mūsų. Tada traukiny pokalbiai pokalbiai pokalbiai ir džiaugsmas begalinis veržėsi per kraštus. Ir dar arkliai už lango! Grįžom su dviračiu, aš sėdėjau ant bagažo, labai smagiai buvo. Vakaras, tiksliau naktis apsiribojo pakankamai ankstyvu ėjimu miegoti ir filmo HOW HIGH žiūrėjimu. Toks durnas, bet juokingas filmas, pvz bachūras prieina prie panos ir nori pakabint ją, tai lot ant jos pradeda.
ANTRA DIENA: varom į Maastrichtą, nes Moncei darbas. Aš - šopintis. Per keturias valandas sugebėjau apeit dvi gatveles pardžių, visai neilgos jos. Bet kadangi žinojau, kad turiu marias laiko, tai lindau į kiekvieną. Dar užsukau į parduotuvės tipo kioską, kaip pas mus RKIOSK, tai patyrinėjau žurnalų įvairovę: 5 skirtingi žurnalai apie arklius, jojimą ir pan., keletas apie meną - apskritai, kokie 5 skirtingi žurnalai fotografijai. Vėl keletas apie dviračius...Ir jie visi ne tai, kad trijų psl. storio. oi ne...Tokį vieną apie dviračius pavarčiau, tai nžn, manau, nėr LT tokio storio žurnalo, ten kaip knyga. Gal ten jį į kokius 3 mėn kartą leidžia, nžn. Po tų keturių val susitikom su Monce, romantiškai sėdėdamos ant upės kranto pavalgėm KFC ir WOK maisto. Ji varė dirbt, o aš, apėjus kelis ratus aplink pardes, variau į biblioteką Moncės, prie interneto. Ten nutikimukazzz toks buvo:) žodžiu, toj biblėj tokia tvarka, kad turi kortelę ir su ja į pačią biblę patenki, į spintelę daiktus pasidedi ir pan. Įeinu, pasidedu į dėžę daiktus (padėjimas vyksta taip: kortelę nsukanuoja, tada išmeta tau pasirinkt spinteles, pasirenki, automatiškai atsirakina, pasidedi, automatiškai užrakina). Įeinu į biblę, atsisėdu prie kompo. Prisimenu, kad tašėj palikau prisijungimo prie pc kodus. Grįžtu, nuskanuoju kortą, kad atrakintų, o man ant ekrano parašo kažka olandiškai dviejose vietose. Dzin, paspaudžiu belekurią, atsirakina. Nu ok, pasiėmiau aš ten viską, uždariau ir palikau. Atėjo laikas varyt pas Moncę, 21val, žmonių beveik nėr. Nueinu prie to aparato, nuskanuoju kortą ir...man ne atrakina mano spintelę, o duoda pasirinkt į kur noriu daiktus pasidėt. Nu blemba, galvoju. Susirandu angliškai. Susirandu mechaniškai savo spintelę, atsidarau, o ten nėr daiktų mano. WTF??? Nei tašės, nei kuprinės. Vėl ten visaip bandau skanuot (galvoju, gal blogai numerį spintelės atsimenu), tada išsiaiškinu, kad olandiškai buvo man pasiūlyta paspausti: 'taip, aš išeinu' ir 'ne, dar neišeinu', o aš paspaudžiau pirmąjį. Kažkas atėjo, jam pasiūlė mano spintelę ir rado mano daiktus joje. Aišku, lengviausia yra nueit prie receptionist desk ir paklaust, ar daiktų nieks neatnešė, bet nežinau ar nepradės kabinėtis, kad ne su savo korta ir gal ten negalima dalint kortų tų niekam. Ką gi, bandau skambint Moncei, pypsi telefas, rašau sms, nesiunčia. Tinklas užlūžo. Galiausiai pamatau paną, paaiškinu situaciją visą jai, nusiveda ji mane prie to receptionist desk, sušneka ten kažka olandiškai ir prižiūrėtojas paduoda daiktus mano. Wuhu. Atgaunu daiktus ir patiriu kažkoį nuotykį:) Susitinkam su Monce ir varom į CS Maastrichto kasmėnesinį tūsą. Didžiąją laiko dalį prašneku su vengru Adam ir, kaip vėliau paaiškėjo, prancūzu Paul. Iš pradžių jie sakė, kad abu vengrai yr, nu tipo paprikolinom vai vai:) bet sakau, kad Paul labai akcentas prancūziškas. Nu tai ten oo seklys morka:) Dar paskui pastūmė labai smagiai ant tokio amerikiečio. Tipo Adam jam kažką pasakojo, tas linkčioja galva (bet labai juokinga, labai ritmingai. nu reik pamatyt), kartais šypteli, tikrai atrodo, kad klausos:D Paskui Adam paklausė jo kažko, tas 'What?'. Nu žodžiu. Paskui su Monce ir dar tokiu olandu varėm tūsintis į puba tokį, pavadinimu CELEBRATION. Tas olandas tai lievas, nu boooorrriiing toks. Galvojau kaip čia reiks ištvert. Bet kažkaip dar pakenčiamai buvo. Bet jam metų daug, kokia gal 35-40, manau, tai jaučiaus kaip su tėvu kokiu. Bet pube pačiam tai dzin jau buvo, nes muzonas garsiai kala, užsiimi šokiais pokiais, tai nereik bendraut:) ir dar, kaip Moncė pasakė, nieks nesikabinėja. Ar tiksliau, mažiau kabinėjas. Tai va, išsitaškėm ir grįžom namo, tiksliau pas Martiną, pas kuri CS tūsas buvo, kokią 6val atgulėm.
TREČIA DIENA: papusryčiavom, pašnekėjom su Martinu biškį ir varėm apžiūrėt Moncės, tada dar GAL būsimo, o dabar JAU būsimo naujo kambario. Toks jis man gražus tas butas. Aišku, yra ten ką veikt, interjero prasme, bet jau vien dėl to įdomu, o dar Moncės kambarys gražus. Dar šnekėjom su pana lietuve, nors aš tai labiau snūduriavau ir namo norėjau, nes jaučiaus daužta ir smirdinti:) Grįžus į Geleen, t.y. namo, nebeatsimenu ką veikėm. Nu ten jo, maudėmės, kimarinom, valgėm, ėjom šunis vedžiot vakare..Tai turbūt tiek.
KETVIRTA DIENA: tiesą sakant, neatsimenu, bet man atrodo, kad buvo taip, jog atsibudom 12val, tada iki antros buvom lovoj ir šnekėjom, tada ėjom valgyt brunch savo, kurie jau tikrais lunch patapo, tada tvarkymą generalinį darėm. Grįžo vyras ir sakė ar you crazy? ir nusivežė į arklides ir ančių šert.
PENKTA DIENA: hm. įtariu, kad šią dieną Moncė varė į univerą, o aš kimarinau namie, nes norėjau kimarint į Geleen centrą tingėjau varyt. Vakare varėm su Monce ir Vyru pas Mylen, Moncės draugę. Dar planuose buvo varyt kur šiaip, bet paskui jau tingėjom (o ir šiaip, nžn ar būtų kas nors dirbę tada, nes beveik viskas iki 6 tik dirba).
ŠEŠTA DIENA: jei neklystu, tai šią dieną Moncė buvo darbe, o aš jai rašiau savo dienoraščio įraša apie Turkijos kalėjimą. Nu nes ten reikėjo. Tada grįžo vyras iš darbo ir pasiėmė mane į didelį shopping mall, jis savo sūnėnui dovanos ieškojo, o aš ale jam padėt turėjau:) tada sumąstėm varyt pas moncę į darbą, bet kadangi mums nuvarius jai dar buvo likę kelios valandos dirbt, tai mes įlindom į kažkokį kaboką, ten sėdėjom ir šnekėjom. Biškį stūmimas laiko toks buvo, bet ore buvo.
SEPTINTA DIENA: sex&the city diena. Varėm shopintis į Geleen, tada mynėm į kitą miestuką su dviračiu, tiksliau Moncė mynė, aš važiavau, į kiną. Kadangi važiavom 'na urą', tai iki filmo buvo gera valanda likus. Tai mes varėm naujų stanikų į wc kino matuotis, nes HEMOJ, kurioje juos pirkom, nebuvo kabinų, bet sakė galima grąžint. Tada atvarė Vyras ir varėm kino žiūrėt. Žiūrėjom REVOLUTIONARY ROAD, drama. Nžn ar LT jį jau rodo, abejoju. Bet nieko ypatingo, iš tų, kur nevemi, bet antrą kart nežiūrėtum.
AŠTUNTA DIENA: vyras vežė mane su motociklu pasivažinėt!!!! Galvojau, apvažiuosim biškį Geleen ir baigsis. Sako, kur nori varyt: Amsterdamą, Antwerpeną? Sakau, Barceloną:). Na, iki Barselonos nenuvežė, bet užtat nuvežėį tokią vietą, kur susikerta visos trys sienos: D, BE ir NL. Vežė pro visokius kaimelius, kalneliu, buvo SUPER. Nesveikai patiko. Pagalvojau, kad reik čia atsargiai, nes dar viena aistra bus, arkliams į kompaniją:) Grįžau belekaip sušalus, bet dar belenkiau laiminga. Tada varėm į Azijietišką restoraną, bet kol mes su Monce išsipuošėm, tai buvo jau daug valandų ir restoranas užsidarinėjo. Tai mes pasiėmėm maisto į namus. Ten tokį paėmėm dviem asmenim tipo. Aha, tai ten normaliai kokie 4 vyrai sočiai pavalgyt galėtų. Tada buvo kimarinimo, maudymosi, šunų vedžiojimo ir varymo tūsintis į Maastrichtą laikas. Nuvarėm į ta patį CELEBRATION, bet nebe taip smagu buvo, bent man, nes muzika lieva kažkokia buvo. Bet užtat vėl chebra vaizdų davė: barmenai užsilipo ant stalo šokt, paskui tokias panas užkėlė, paskui toks bachūras strip pradėjo šokt ant baro užsilipęs. Nu vienu žodžiu, va čia tai tūsinimasis! Bet ilgai nebuvom, gal trečią namo parvarėm.
DEVINTA DIENA: Ankstus kėlimasis ir manęs vežimas į stotį. Atsisveikinom, aš variau pas Sigą į Nijmegen, kuriame baigiu savo istoriją apie Moncės lankymą Nyderlanduose 2009-ųjų, sausį.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
