Truputį

Jau pasižadėjus buvau sau, kad parašysiu, šį kartą tikrai parašysiu, bet pažadas ir teliko pažadu, taip gerų trijų įrašų nėra iki šiol (ir vargiai bus, geriausiu atveju vienas, kuriame bus santrauka turėjusių būti). Po paskutiniojo penktadienio, netyčia užpilto tekila ir pastiprinto trimis shotais Funky Munkey (pasigirsiu, pastarieji buvo pastatyti islando, tad gėriau į jį ir jo šalį), vėl žvelgiu į pasaulį prašviesėjusiom akim ir mintim.
Visa tai, kas vyksta dabar, taip man yra neįkainojama. Jeigu didžioji pasaulio dalis apturėjo meilės dieną, tai aš vis dar apturiu, meilės mėnesį. Tikrai, kartais sau ironiškai pamąstau ir kokio velnio aš į tą Daniją, kai čia mane augina kaip liauną gėlelę šiltnamio sąlygom, visi myli ir ant rankų nešioja... Greičiausiai dėl to, kad svarbu ne tik imti, bet ir duoti. Dalintis.
Kažkaip jau nusisvaigau. Turbūt kylantis stresas dėl rytojaus teorijos egzo prikvietė mūzų, tad ir rašau. Ir dar Justelio nuotraukos, sukeltos iš praeito rudens. Visai buvau pamiršus tą dieną ir tą rudenį. Atsimenat, važiavom į Belgiją tada. Žiūrėjom kašę pas Cerbą ir dar mūsų Inga-dzinguliukas buvo! Dalyvavom Intro kažkokiam cs'erių suvažiavime, kepėm Justo gimtadieniui pyragą ir pas jį, man atrodo, dar likus yra pyrago forma:D ir dar tada, man rodos, tą rudenį, moncė buvo išvarius į kažkokį seminarą, taigi taip! Buvo išvarius į Ispaniją ir rašė laiškus ilgus, aš, greičiausiai, neatrašiau, kaip visada:D bet užtat labai pasiilgus buvau jos ir labai be proto laukiau sugrįžtančios... ... .................