Here I Am

Na štai, pirmasis įrašas iš Tvindo.
Kelionę pradėjom kokią gal penktą valandą vakaro. Mano nuotaika buvo ganėtinai sup*sta po neišlaikyto antro egzo ir vis sukosi mintys apie tas kelias sekundes, skyrusias mane nuo pergalės. Išanalizavau turbūt viską, net kelio dangą toje situacijoje. Deja deja, nei laiką įmanoma pasukt, nei teleportacijos aparatas išrastas. (tiesą sakant, net šianakt sapnavau tą visą reikalą).
Kelionė kažkaip greitai ėjos, bet jaučiaus kaip su tėčiu eilinį kartą išvažiavus krovinio paimt. Nieko ypatingo. Bet va, tik įvažiavom Danijon, prasidėjo daniški užrašai, raidės naujos, kurių dar nemoku perskaityt, tai skaitau kaip man atrodo. Va tada pradėjau mąstyt: tai čia ta nauja mano šalis? Ir buvo gera. Mačiau žmones vairuojančius mašinas daniškais numeriais, mačiau besiganančius arklius, gražius namukus, dviračių takus, skandinaviškas tetules ir dėdę išlindusį laukan vien su trumpom rankovėm. Ir šypsnys kilo. Kartu ir virpuliukas toks, na kaip atvarant pas hostą ir kai nežinai ar fainas jis bus, ar lievas, bet tuo pačiu ta nežinomybė ir vilioja.

Wind of Changes

Lietuvos, greičiausiai lietuviai nepakeis. Užtat atsiranda tokių žmonių, kurie nori ir gali. Jei bus atkaklūs. Labai patiko šio vyro idėja rengti įv. renginius.

http://www.lrytas.lt/-12367051541236261901-p2-vilniui-t%C5%ABkstan%C4%8Dius-knyg%C5%B3-padovanoj%C4%99s-amerikietis-w-brentas-lietuva-yra-mano-namai-noriu-kad-biblioteka-b%C5%ABt%C5%B3-lietuvi%C5%B3-namai-nuotraukos.htm

life goes on

Šiandiena - įdomi, bet liūdna. Prieglaudoj mirė šunytis Spraitas, gal poros mėnesių cyplys. Beglostydama pajutau, kaip nustojo plakti širdis, kaip išėjo maža jo dūšelė 'į vaivorykštės šalį', kaip sakė Ilona. Bet gyvenimas eina toliau: kitame aptvare cypsėjo dar penketas, nutilusių tik tuo ypatinguoju momentu, tarsi gailėdami. O vėliau atkutę jie reikalavo meilės, dėmesio, maisto ir sauso laikraščio naujam kakui. Čia liūdnoji dalis.
Atvažiavo lryto TV, filmavo prieglaudą ir jos gyventojus, pasižiūrėkit, šeštadienį 20.10. Dar atvarė libanietis savanoriaut pas mus. Viską jam aiškinau ir rodžiau ir labai smagu buvo. Pamąsčiau, kad jei neišvaryčiau, tai, manau, smagiai su juo patūsintume. Ironiška, bet pernai man nebuvo taip įdomu gyvent. Na, tarkim, jei paimtume palyginimui 2007 03 09. Nors, dabar atsiminiau, ta diena buvo smagi. Sėdėjom su Monce ant Nemuno ar Neries kranto, ten už Molo, kur gražus miškelis, valgėm kažkokį briedį, ledų ir gėrėm lievoką žalią arbatą iš mano termoso. Buvo antra diena po jos gimtadieninio tūso. Netgi atsimenu apie ką šnekėjom:) Gerai. Nusivažiavau į Rūgpienių kaimą, kaip sako Ignas. Arba pasikeitė požiūris ir dedu daugiau pastangų į tą 'įdomumą'.
Ai. Nebežinau, ką čia dar papasakot. Jaučiuos pavargus, o dar tūsinsimės su mergom.

Choose life.

Man jau baisu išvažiuot. Nesuprantu savo gyvenimo prioritetų. Nori įdomaus gyvenimo ar lengvo? Įdomaus. Bet jau pasiilgau visų jūsų. Bijau, kad nebebus jau taip. Bet jūs manęs niekad nepaliksit ir ilgai mylėsit ir vistiek visi būsim laimingai, ane? Prašau pasakykit, kad jo. Nesvarbu, kad ir meluokit, bet tik neneikit.


Choose a job. Choose a career. Choose a family. Choose a fucking big television, choose washing machine, cars, compact disc players and electrical tin openers. ...

http://www.youtube.com/watch?v=f4VgYZksuHE